žmogus

žmogùs sm. (4) KBII106, K, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žmõgus (2) Snt, Grš, Rdn, Eig; SD¹18, SD36, KlC31, SC13, R, R254, MŽ339, Sut, N, LL18, BzB342, žmogỹs (4) LzŽ, žmuõ DP459; CI1051, Q294, Lex53, KlG55, KlM58,184, Sut, žmuõj Lz; gen. sing. žmõgo Lz; acc. sing. žmùnį Lz; nom. pl. žmónės sm., sf. (3) K, LsB375; SD137, R386, Sut, N, LL79, žmónes sm. (3) DrskŽ, sf. (3), žmóniai (1), žmónies (3) Zt, žmónys (3) Ms, Slnt; N, žmogaĩ Zt; gen. pl. žmogų̃ (4) LKKXI177(Zt) 1. KI48, GTŽ, LTEXII541 mąstanti ir kalbanti būtybė (Homo) (skiriant nuo kitų būtybių, ppr. apie suaugusią, be lyties skirtumo): Ir bylojo Dievas: darykiam žmones, veidą mumus lygų, kurie ponavos ant žuvies jūriosa ir ant paukščių po dangum, ir ant bandos, ir ant visos žemės BB1Moz1,26. Ir Dievas leido (paraštėje sutvėrė) žmogų ant savo veido, ant Dievo veido leido jį, ir leido juos vyrą ir moterį BB1Moz1,27. Ei, saldus Jezu Christe, jog žmogu gimęs esi, nuog peklos mus gelbėki Mž192. Tada Dievas sūnų savo davė žmogumi užgimti BPI55. Sūnus Dievo žyvate švenčiausios Marijos ne darbu žmogaus, bet galybe Dvasios šventos prasidėjo AK26. Galybės dangaus pasiviskins, ir tada išvys sūnų žmogaus (Jėzų Kristų), atejantį debesyj su galybe didžia ir majestotu SPI1. Budėkite tada visame čėse ir melskiatėse, idant vertais būtumbit ant išvengimo tą visą, kas tur nusiduoti ir stovėti ties žmogaus sūnu VlnE4. Sūnus žmogaus bus ižduotas ing rankas žmonių, ir užmuš jį, o užmuštas trečią dieną kelsis Ch¹Mr9,31. Anas (Dievas) dėl … ižganymo mūsų teikės nužengt ižg dangaus ir tapt žmõgumi DP5. Ponas Christus kiek žmogum yra, gyveno mūsimp kaip žmogus žmonėsamp MP137. Jis (Dievas) myli visa, ką patis sutvėrė, o ypačiai myli žmõgų, kurį padarė ant paveikslo ir patogumo savo, todrinag ir mums visas žmónes mylėt liepia DP528. Bet regime, jog ir mūsimp daugesn sau brangina šunį neg žmõgų DP339. Ko jiemus padesti bedievės tiesos, kurias įstatinėja: už žmunį dešimtį grivnų, o už šunį dvidešimti arba daugesn DP339. Kodėlei šventa dvasia iš dangaus yra žmoniump siunčiama? BPII84. Ik kolei sunkumo ligos žmõgaus natūros nepermanysime, ik tolei vėl negalime permanyt didės malonės Dievo DP394. Nesa patis Dievas regi širdis ir vidurius žmonių̃, ir nė vienas nežino, kas yra žmõguje DP232. Jų miestai tapo pūstyne ir sausa bei dyka žeme, kurioje niekas negyvena ir kurioje ne viens žmogus nevaikščioja BBJer51,43. Nesa Dievas niekadai nedavęs buvo lytaus ant žemės, ir nebuvo žmogaus, kursai laukinykautų BB1Moz2,5. Tiemus (liūtams) kiek dienos duodami buvo du žmogu (viršuje žmonių) ir dvi avi BBDan14,31. Dieviep, ne žmogup tiesą pažinau KN97. Tasai (Dievas) kožnam žmogui vienas gali padėti Mž10. Bat aš kuo esmi, kuo pro Dievą mielą? – Kirmėlė, ne žmuo, nelaimi kirmėlė! KN16. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Bus surinkti po akim sosto ano visi o visi žmonės, visų amžių ir giminių, kurie kadai buvę est nuog pradžios pasaulio, kurie nū yra, kurie bus net ik sūdo dienai DP7. Bus ženklai ant saulės ir mėnesio, ir žvaizdžių, ir ant žemės prispaudimas giminių dėl sumišimo ūžėjimo marių ir vilnių, džiūstant žmonėmus nuog baimės ir laukimo (tų daiktų), kurie ateis ant viso svieto SPI1. Žmogaũs dvasia nuo sielavartų ir vargų eina tvirtyn ir skaistyn A.Baran. Kožnas viens žmogùs užgimdams pumpurui lygus K.Donel. Ėda gyvolys, valgo žmogus S.Dauk. Mažo liemenio žmogus D.Pošk. Dievas satvarino (sukūrė) žmõgų, dav[ė] razumą žmõguo ZtR74. Būdamas ožiu, rado miškinių obelių ir sukrimtęs paliko vėl žmõgu BM197(Krkn). Kaip drožė tam arkliui su lazda per galvą, tuojaus [arklys] stojosi žmõgum LB211(Grl). Meška šaukė: – Žmõgau, žmõgau, aš tavo jaučius pjausiu! BM297(Krš). Kiaulė gražu riebi, nu o žmogùs – neduok Dieve Šmn. Žmogaũs eita ir sustota JT79. Kad ras žmõgaus pėdą, bučiavo, ka čia žmogùs ejęs yr Lž. Ta mažikė kumelaitė pamato žmõgų, eina arty, a daržas, a ne daržas, turia paglostyt ją Jrb. Žmogìp – valasai, paršip – šeriai LKKXI177(Zt). Žmogíep ansigeria klieštys po pažaikšte, pie kulšės Lz. Tas šuo kaip žmogùs, žmogaũs protą turėjo Sd. Jau priš lytų blezdingos tos laksto tiek, kad neklausk, net i žmõguo užduoda End. Neik par balę, bo ledas žmogaũs da nekelia Skrb. Tas ožys, būdavo, badydavo žmónes Vdn. Daba, sakau, i gyvuliam gerai, i žmonìm gerai Mšk. Aš baudu, neleidu [šuns] taip pulti ant žmõgaus Trg. Šuva limpa prie žmogaũs Tr. Reikia eit su lazda – gaidžiai šoksta an žmõgaus Švnč. Mačiau baisią gyvatę, ale bėga deltai nuo žmogaũs Žl. Dartės žmõgaus bijais, baugu duris atvert Brš. Žmõgaus gyvo juo turì bijoti, ne dūšių Rdn. Kadai nebijojom nei žmõgaus, nei žvėres, o dabar… Klt. Vilkai ažpuolo žmogaũs Aps. Vienas traktorius nuskendo su žmogum̃, su viskuo Žl. Karvė gi ne žmogùs, ale vis tiek gaila Str. Paukštis pratarė žmõgo balsu (ps.) Onš. O rėkia ožka, o rėkia, kad tiesiog žmogaũs, rodos, balsas buvo Sld. Stovi trys žmogaĩ ir trys šunes Lz. Ejom par tokiuos pušynėlius, ir kad išeina toks didelis baltas, kad tę nebe žmogùs On. Parsigandęs labiausiai, juo bėga, juo iš paskos genas, atrodo, ka žmogùs Mšk. Kiek ten ta kamaralė, į žmogaũs augumą (neaukšta) End. Jos bulbėsa žolės – žmogaũs neregėt Drsk. Žinot, kap sunkiai miršta žmónys Dglš. Kaip obuolys prispėja ir lekia žemėn, teip i žmones miršta Klt. Ar žmogùs ažmušt, ar vogt – grieko nėra [dabar] Jž. Už žmogaũs papjovimą a tai bausmė [dešimt metų kalėjimo]? Žg. Jei gyvatė tą žmõgų kirs, tai jau ir po žmõgi (jis mirs) Dg. Tokis serga, po žmõgi jau Drsk. Koja tai koja, o galva [jei sudaužyta], tai po žmogum̃ jau Sur. Ne toki žmónės buvo kap dabar – kap musia Grv. Žmogùs kaip musia, mikt ir nebėr Žl. Tas žmõgus kai musė – čia yr, čia nėr Plv. Žmonys kap kačiukai dabar, o senybėj drūtas buvo svietas rš(Vdš). Jug žmõgus ne gelžis esi End. Ko išlupei akis, ar neregė[ja]i žmõgaus? Grv. Gyvulys lengviau išmokyt kaip žmogùs Dkk. Jau kai žmogùs sveikas, tai skaistus Mlk. Pirma žmónės nesirgo kojom, dabar daug šlubų eina su lazdom Žl. Deginami žmónys buvo, sudegyti i palaidoti LKT253(Rm). Ir koks čia žmõgo gyvenimas – kad gyventų tūkstantį metų! Upn. Žmogùs ne darbinis arklys, turi pailsėt Snt. Arklį reik mylėti kaip žmõgų Kltn. Gyvuolys tik blinkt i baigias, žmõgus ilgai miršta Dglš. Mašinom, traktoriam dalis andeda, o žmõgu – nieko Kvr. Su širdžia gali greitai mirti – stypt i nebėr žmogaus Slnt. Pasivertęs aniolas žmõgum, ne kiteip (apie labai gerą žmogų) Jdr. Jis buvo panašus in žvėrį, nebuvo panašus in žmogų LTR(Alv). Tasai pusiau žmogus tarė LTI164(Bs). Kukurūzai išaugo per du žmónes Mrj. Ąžuolas par mañ’ senas, kap žmõgui apimt Aps. Surišam – kaip žmogus storumo buvo tie kūliai Krž. Kviečiai sulig žmogum̃ [i](žmogaus aukščio), net praeit negalima Užp. Stojos žmogùs palei lubų (labai aukštas) Eiš. Irgi mat gražus žmogùs iš jos Rm. Viskas žmõgaus rankelėms y[ra] sudėdliota Jdr. Į Ameriką nora lėkti, Amerike dirbsi kaip žmõgų užmušęs (sunkiai) Krš. Žmónys suvelnėję su visu: vaga, šaudos Krš. Dabar tai ką gi, duoda kiaulėm [ėsti] geriau, kaip žmõgui [valgyti] Kp. Žiūri [ūkininkas] – sėdi žmogus ne žmogus, lyg gyvulys, bet žmogaus rūbais DvP30. Kai žmogùs nemato, tai naiblogiausia LKT288(Ker). Kas žmõgu pagadyta, tai bloga: neregi, be kojos – visa bloga Brš. Žmõgų apdribindavo milais, kur te anas bus gražus Krns. Žmõgus ag jaunas, tai ir gražus, o jau ag senas, tai ne tokias LKKII208(Zt). Mėgina Dievas žmogų par nelaimes D.Pošk. Žmogus, ilgesnį laiką negaunantis pakankamai valgomosios druskos, gali susirgti rš. Kaip ji (voverė) juos (kankorėžius) gražiai aižo, sakytumei, žmogus o žmogus Blv. O gamta, nuostabiai žmogauspi tu tyli! Vd. Pakilk, žmogau, iš dulkių ir puvėsių, pakilk, žmogau, ir žmogui ranką duok! B.Braz. Valgyti neduodi, tai argi gali žmogus grynu oru misti? LzP. Žmogus gali kalbėti su gyvuliais ir medžiais, kaip su sau lygiomis būtybėmis LEVI515. Žmogus, kurdamas meną, darąsis panašus į Dievą V.Myk-Put. Kalbos dovana žmogui yra prigimta GK1938,8. Žmogus ne paukštis, ne kregždė lakuonėlė, kuri turi kelią, kur panori V.Krėv. Kad neseniai gulėta žmogaus, teliudijo priplakti prie žemės miežiai J.Mik. Gimė žmonės, vargo, mirė ir išnyko kaip šešėliai B.Sruog. ^ Žmogaus liga pašaly B. Žmogus senyn, duobė artyn Tr. Žmogus silpnyn, liga stipryn Ds. Žmogus – ne gyvulys, šieno nepaės Šk. Šuniui gana, o žmogui duok kiek reikia rš(Šr). Žmogùs ne akmuo, nevalgęs nebus JT328. Kas nesigaili medžio, tas ir žmogaus nesigailės rš. Žmones į antrą galą kai jaučius laužo B869, MŽ345. Bėdos ne tvorom, stogais eina, o žmonėm Ds. Žmonėm eina bėdos, ne medžiais J.Jabl(Kp). Bitė pikta, ka darbo neturi, o žmogùs – ka per daug turi LKT202(Iš). Dėl darbo žmogus sutvertas D.Pošk. Akmuo kantrus, o žmogus da kantresnis Tr. Žmogus žmogų kai žiuvis žiuvį ryja Sln. Žuvis žuvim, o žmogus žmogum gyvena LTR. Žuvis kur giliau, žmogus kur geriau LMD. Kam žmogus lazdą neštų, jegu su ja pasiremt negalėtų LTR(Kš). Kad žmogaus balso nepaklausysi, paklausysi šunies skūros LTR(Lkv). Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo S.Dauk. Žmogus pradeda, Dievas parėdo VP51. Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros – visi netikę prš. Geležį graužia rūdys, žmõgų – pavydas JT363. Žmõgaus visas ūžpelnas – grabas Gs. Žmogùs sensti ir mokies JT316. Duoną par plutą pažinsi, o žmõgų – par būdą Trgn. Žmogus ne obuolys, prapjovęs nepažiūrėsi, kas viduj Mrj. Žmogùs ne bandelė, nepralauši ir nepažiūrėsi, kas viduje Dkš. Darbas žmõgų puošia, ilgas liežiuvis gadina LKT156(Grz). Genys margas, žmogaũs gyvenimas dar margesnis Rod. Ledas yr slydus, o žmogaũs gyvenimas yr da slydesnis Sd. Kalnas su kalnu nesueina, o žmogus su žmogum sustinka LTR(Grv). Be žmogaus ir bažnyčioj ir až bažnyčios neapseisi Vj. Arklys an keturių kojų parklumpa, o jau žmõgus ant vieno liežuvio ką čia [i](dar lengviau) Kpč. Viena bėda ne bėda, kap dvi, kap trys, tai žmõgų suėda Pns. Žmogùs su bėda, tai Dievas su locka Žl. Žmogus vargulys, Dievas godulys Zr. Žmogus šaudo, Dievas kulkas nešio[ja] S.Dauk. Už žmogų mažesnis, už arklį didesnis (balnas) Sb. Ne žmogaũs darytas, o gardumas neišpasakytas (medus) JT106. Gelžies dirva, medžio sėkla, suėda žmogų be dantų (šaudyklė) Jn. Atalėkė paukštė be sparnų, įkando žmõgui be dantų (kulka) JT496. Eina kai žmogus, bėga kai žmogus, stovi kai žmogus, bet ne žmogus (žmogaus šešėlis) Grk. Ateina žmogùs ant lazdų su mėsos barzda, su kaulo burna (gaidys) JT181. Ne žmogùs, o viską pasako (knyga) Ds. Ką visi žmonės veikia tuo pačiu laiku? (sensta) Sn. Visus žmones maitina, o pati alkana (žagrė) rš. ║ fiziškai pajėgi, sveika ar būdingų požymių turinti būtybė: Norėč ir aš da, vaikeliukai, būt žmogum̃ Lb. O Jėzau, kokia aš buvau žmõgus! Vlkv. Jau pusės žmogaũs nėra, tep sumenkęs Dg. Susbeldus boba, susbuvus, išsivalkiojus – an žmõgų nepanaši Žl. Ir nėr žmogaũs, toki va kaip aš, kaip šakalėlis, menkutė Kpr. Nebėr ir žmogaũs, duobėn tik mesk Dkk. Ilgam darbui nebėr jau žmogaũs iš manę Adm. Vyras pamirė gal šešiasdešimt [metų], da pats žmogùs Dg. Buvau žmogùs (sveika, tvirta) ir norėč būt žmogùs, ale keturius mėnasius gulėjau ligoninėj Ktk. Zerkolan pasižiūriu – nebepadabna an žmõgų Pnd. Jei mun padarys dar antrai akie tiek, kiek tai, aš esu žmogùs, aš dar galiu gyventi Eig. Kap čia, vaikeli, liksi su viena akia, tai būsi pusė žmogaũs LKT390(Kb). Ka žinai, tūse metūse (senatvėje), jau kaip sako, nėko žmõgaus nebė[ra] Skd. Jug dar aštuoni mėnesiai [kūdikiui], kas dar tas ne žmogùs Pln. Piemeniukas do, kiekgi žmogaũs Šmn. Vėžys, nebė[ra] žmõgaus, taisykias įkapes Krš. Rods, ka žmõgaus grabe nebibuvo (mirusysis buvo išsekintas ligos) End. Ana ne kaip žmogaũs metų didumo, kaip septynių metų mergelė toki Kl. Žmõgaus nematyti (apie kūdikį), o gerklė gerklė (smarkiai rėkia)! Krš. ║ būtybė su tam tikromis fizinėmis ar dvasinėmis savybėmis: Eik tu, paganyk su kurčiu žmõgum Klt. Seniau tai prastai valgydavo ir sveiki žmónės mat buvo Kp. Sveikam žmõgui viskas skanu Kvr. Daba nebestipri žmónės Ėr. Lapams skleidant daugiau [miršta], tas sunkesnis laikas ir y[ra] tatai žmonìms tokims jau silpnims Lpl. Jauniausi žmónys, ka klausais, miršta Kl. Raškaželiai daba jaunims žmonìms Ub. Ans ir žmõgus ne gelžinis End. Iš darbinyko žmogaũs senatvėj lieka invalidas Stk. Dalingas žmogùs, ka kojos pūkotos Mlk. Senam žmõgu gana, apsirengt jau nereikia tiekos Rmš. Senas žmogùs i kantrybės mažai beturì Pln. Brudas senam žmõgui: akys mato, protas veikia, matai, ko reik, o negali KzR. Nesveika tas riebulys senam žmõgui Kzt. Stora – graži yra, man patinka tokie žmónys Rsn. Ot tai drūtas žmõgus: danties nė vieno neišmetė, su dantims mirė Erž. Šitam aklam žmõgui daviau duoną Adm. Seniau buvo žmonių̃ dužų, ale ir ėdrūs buvo Dg. Tas toks vešlus žmogùs LKT89(Rt). Geras, labas žmogus SD¹15. Žmogùs karštos dvasės, širdies I. Buklus žmogus B. Lėtas žmõgus buvo Bt. Geras, niekur nekliūvantis žmogùs Užp. Pažinojau, geras žmõgus Kbr. Geras žmogùs, nor in roną ded’ Rš. Puikus jis žmogùs: galva šviesi, ranka tiesi [i](protingas ir teisingas) Mrj. Dabar gerą žmõgų sunku rast Jrb. Toks žmogùs – tai aukso obuolys! Žl. Kai žmogus cekavas, tai visi ir myli Mlk. Ta šnapšė geriausį žmõgų į beprotį paverta End. Koks padorus žmogùs buvo, geras Grg. Poteriaunu rytas vakaras už gerus žmónis Brš. Negeros žmónės Brsl. Nevisprotis žmogus LKGI599. Melagis – kap susipurvinęs žmõgus Ldvn. Jei tu sustiksi su kvailu žmogù, tai tu pateriosi ir savo razumą Arm. Už blogo žmõgaus geram sunku Paž. Kap negirdžiu, tai kap durnas žmõgus LKT357(Dv). Anas nepuikus, viškai paprastas žmogùs Užp. Jau koks anas darbštus buvo žmõgus, tai kito tokio gal ir nėr Slk. Darbam žmogu trumpa diena Rod. Aš bijau durno žmogaũs i šunies pasiutusio Sd. Protingas žmogùs, tik kelinti metai nieko dirbt negali Upn. Kas te za žmónes: pagatavi tau guziką atpjaut, kataras atsisegęs Švnč. Tokio piktaus žmogaus do nemačiau Pnd. Pikti žmónes yra nelaimingi: gyvenę blogai, kliuvę kur Rtn. Šuva gerai del blogo žmogaũs ir del gyvulio Antš. In balšavikus [i](bolševikus) buvo insirašęs, ir prie vežimų prisikišo – negeras žmõgus KzR. Baika žmónes, nėr labai blogi Mlk. Labai bjaurus žmõgus, ale Dieve duok, tegu gyvena šimtą metų Kpč. Te jau buvo žmogùs sugedęs Šmn. Pasleidę žmónys dabar Rod. Tas vyras – paskutinis žmogus Kair. Prastas žmogùs – kaip jam blogai, taip jam blogai Alks. Nėr tokių baisių žmonių̃ kaip bobos Sur. Nelygu žmogus: vienas be galo geras, kitas už šunį bjauresnis J.Jabl. Ans geras žmõgus, al didis kiaulė (juok.) Dov. Aš tai neaptinku blogo žmogaũs, man visi geri Vb. Kadangi tu toks esi gudrus žmogùs, inspėk, kur mano žiedai (ps.) Rmš. Dabar ne teip bailūs žmónės – viso matę Kp. Nu, baisiai linksmi, ka nėsu kito tokio žmogaũs nė mačius, nė girdėjus Mšk. Žvejų krašto puiki žmónys Rsn. Pardevėjai graži žmónys, mandagi Rdn. Iš metų išejęs žmogus Blnk. Tu ne toks žmogùs, kaip man apie tave kalbėjo Plšk. Įdomus toks žmogùs buvo, lėtas, lėtų apsukų Jdp. Ka i girtas, ale vis gyvas žmogùs trobo[je] Krč. Žmogus, kuris daug dirba, yra pamiršęs, kad turės mirtie (juok.) Ktč. Netinginiu žmõgu[i] gyvent gerai Skp. Nebekoks jau žmogùs – ilgai netrauks Pnd. Kas čia be gerumas gyvent, nei šioks žmogùs, nei toks (apie seną) Skp. Juodų [i](juodaodžių) žmonių̃ dančiai balti Mrc. Ne tik girtuokliai žmonės, bet ir muselės turi ant brangvynio piktą geidulį Kel1882,221. Gilios atviros akys, didelė protingo žmogaus kakta B.Sruog. Mylėti ir lenkti prigimtą kalbą yra tai doro žmogaus priedermė VŽ1905,67. Nepakartojamas ji žmogus (puiki moteris) rš. Tėvas – senybiškas žmogùs Tr. Nes jei nemaža yra nuodžių tiektai vieno žmõgaus pikto, kaipog daug bus nuodžių teip daugio piktųjų žmonių̃ DP8. Palaimintas miestas, palaimintas žmogus (orig. žmuogus), palaiminti tatai nasrai, kuriuosn V[iešpats] Jėzus, Ižganytojas mūsų, ateis DP334. Visi murmeno bylodami, jog [Jėzus Kristus] žmõgausp nuodėmėtop užėjo DP571. Ir mus padavei rankosna mūsų neprietelių, Dievo nesibijančiųjų piktų žmonių BBDan3,32. Bėda neteisiemus žmonėmis brš. Viešpats piktadariamus žmonėmus žadėjo brš. Netikiu, kad iš pikto žmogaus geras būtų – tu aną tepsi sviestu, o jis kvep degutu D.Pošk. Žmogus tikras, teisingas D.Pošk. Žmogus įkyrus S.Dauk. ^ Galvoj to žmogaus palūžo sija, kursai tik nėkam ir nėkų bijo D.Pošk. Koks žmogus, toks ir protas Sch104. Sako, kad geram žmõgui visur gerai, o blogam ir bažnyčioj bėdos Dgč. Visi žmónys yr geri, jei pats būsi geras Pln. Žmonių ieško su žiburiu netikusių, o musių ir be žiburio randa B. Žmogus lengvos dūšios MŽ. Tokio žmogaus bėk ir pėdų B. Ant gero žmogaus ir šunys neloja LTR(Grv). Gerą žmõgų kiaulės suėda Lš. Geram žmõguo nė šūdo negailu Lk. Su kokiu žmogum, tokia ir kalba LTR. Kad tokie žmonės ir ant akmenėlių augtų J.Balč(Sdb). Kad tokių žmonių pūrais pasėjus ir daigas nedygtų J.Balč(Sdb). Žmogaus žabalo neklausk kelio An. Gero žmogaũs karčema nepagadina, o blogo žmogaũs nei bažnyčia neišmokina Kb. Medžias (miškas) nelygus, ir žmonės nelygūs Dv. Vely būt prastu žmogum nei puikia kiaule LTR(suv.). Kiekvieno žmogaus nagai in save užriesti LTR(Auk). 2. asmuo kaip visuomenės, socialinės ir pan. grupės narys; šalies, miesto, kaimo ir pan. gyventojas: Gyveno du žmogu, vyras su pačia LMD(Rz). Vienas ingi kitą sako: – Reikia pašaukt trečio žmogaũs Dv. Iš viso buvom šeši žmónys [šeimoje] Grš. Du žmogù, o ar apsimoka duoną kepti Yl. Kiek čia mes tų žmonių̃ tesam Slnt. Iš tokios pat mokyklės [siuntė] po keturis žmónis On. Du žmogù, trečiasis šuo – par savaitę vos kepalą suvalgysam LKT88(Vž). Labai sunku vienam žmõgui Bgs. Kiek mun vienai žmõguo reik? Slnt. Abijų pusių žmonių̃ prisirinko šimtai Tlž. Buvo šimtas penki žmonių̃ Sn. Reikia, ka [prie kūlimo] būt[ų] dvidešimt žmonių̃, dvidešimt penki mažiausia Skrb. Penkių žmonių̃ reik, ka su smuikoms grajys Sd. Kare daug žmonių̃ po velėnom sulindo Šmn. Paėmėm po tris pudus grūdų par du žmóniu Brž. Vieną kartą išejo arti tas slūga i pamatė, kad du žmonys mušas LMD(Lg). Atėmė to žmõgaus piningus ir į akį dūrė su peiliu Jdr. O vienas žmuõj ažnorėj[o] pavogt tą veršį (ps.) LKT395(Lz). Toks žmõgus buvo kaime pajuokiamas Jd. Žmogùs va toksai buvo, kokią tai šakelę paema, nu ir vaikšto (ieško, kur kasti šulinį) Zr. Paskui jau jis eina per dieną, užeina pas kokį žmõgų pernakvot Žal. Atej[o] žmogùs pirkt arklio Šlčn. Pinigų nedaug tunk žmõguk buvo AruP156(Grv). Ana peikė tą žmõgų, o tas žmõgus visai padorus buvo Trk. Tam žmõgip arklys prapuolė LKKXI177(Zt). Anas ažbėgo medžian pirma to žmõgo Lz. Ant rytojaus rytą nueina tas žmogùs jau ton kelmynėn pasižiūrėt Sb. Ejo žmogus naktį ir sustiko velnią LTR(Klt). Kas čia eima? – Žmuoj oi žmuoj eima kokis Š(Lz). Kartą žmõgus girio[je] paklydo Jrk34. Nė žmõgaus nėr, nė gyvos dvasios Jrb. Vieną dieną keliu važiuo[ja] žmogùs su vežimu Krt. Paskiau einu, veizu – žmogùs bepjaunąs šieną Als. Buvo žmogùs, turėjo tris sūnus LB187(Grl). Ir pamainė su žmogù ituoj kumelę Rod. Atsiranda žmõgus, būdo, i mokina vaikus Pjv. Tai vis tie ūkinykai prašo to žmõgaus, kad tu pamokyk mūsų vaikus Upt. Daba darbėlaikis, nėr tokio žmogaũs liekio LKT83(Žlb). Kabalduoja tokios virvės, nesutvarko, kliūva žmonìmi Nmj. Nuėjo jis pas tuos žmónis ir sakė jiem LB197. Insimaišėm žmonýsan OG248. Ejo žmones kalnais (miniomis) dabot traukinio Mrc. Pilna pirkia žmogų̃ Lz. Ką padarys prieš tokią armiją, prieš tokią galybę sauja žmonių̃ – iššaudys kai šunis Jrb. Žmonių̃ nebepraleidžia, nebepraleidžia jau ten arty prieit Mšk. Pinigus anas išmokėdavo žmonė́m, dirbo kasoj Klt. Tuosa visuosa žmonėsà nebit razumo LKKXI165(Zt). Žmónys du ėjo, du vyrai ėjo par mišką Pb. Palikime tiem biedniem žmonimì tą kumelikę nusivežt in miestą žuvis LB172(Grl). Duod man ausyse manose ižgirst aną meilų ir meilingą balsą tavo, kurį anop žmõgausp, sunkiai ir ilgai sergančiop, ižtarei DK138. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Dvarai viešpatų tokiomis žmonėmis gėrisi, kurie monais arba juodknygomis kokiuos stebuklus arba čiūdus po akim jų rodžia DP163. Du žmune (dual.) lipo bažnyčion, idant melstųs, vienas veidamainis, o antras muitinykas DP314. Nors aš žmuo biedno stono, tač esmi vaizdoj Pono KN47. Geriaus būtų buvę tieg, kad būtų negimęs tas žmuo SPII167. Žmõgus (apie vyskupą), iž Dievo valios pagerbtas, už nevertą žmonėsiam̃p esti apsūdytas DP205. Žmogus netikro mokslo D.Pošk. Didžios garbės žmogus D.Pošk. Žmogus nekursai didės giminės ejo ingi tolimą šalį, idant karalystą imtų ir vėl sugrįžtų VlnE185. Du žmogu ejo ing bažnyčią melstųsi: vienas farizeušas, o antras – muitinykas VlnE102-103. Čionai jau regėt gali, žmõgau krikščionie, kuri yr bažnyčia tikroji ir kuryji viera geresnė DP460. Nepatogus tatai est daiktas, idant ant švenčių didžiųjų tarp krikščioniškų žmonių, užgulinčių vienop Viešpatiesp, vieni nugertųs, o kiti badu mirtų DP33. Mes nes sau teip dūmojame, kaipogi Ponu Dievu didžiaus rūpi anieji bagotieji, išmintingieji o didieji žmonės WP255. Jūs tą žmogų manęsp atvedėte, kaip būtų jis sumaišęs žmones VlnE202. Pilotas … tarė: – Padavėte man tą žmõgų kaip būtų (orig. burų) atgrąžantį žmónes, o šitai aš po akimis jūsų klausdamas nė vienos priežastes nerandu tame žmõguje iž tų daiktų, del kurių ant jo skundžiatės DP167. Nė jokios kaltės neradau tamp žmogup SE257. Ar jums pridera žmogų rymionį neapsūdytą plakti botagais? GNApD22,25. Žmónės šitos nasrais mane garbina, bet širdys jų toli nuog manęs DP221. Žmonėsiam̃p visokiosump DP45. Žmoniump, pilnų meilės DP178. Ko žmonėsiamp ir už didžiausius penigus negausi, tatai per maldą įgyt gali DP221. O ans tarė žmogausp, turinčiop nudžiūvusią ranką: – Stokis viduj Ch¹Mr3,3. Žmonės, ant svieto gyvenančios, ne visi geri alba šventi yra, bet daug rasi piktų: kaip regim, kits vagia, kits kekšauja, kits razbajauja BPII152. Bėda man biednamjam, kada ateis ta diena Sūdo …, kada bus tarta: – Šiskat žmuo ir darbai jo WP8. Kitamp žmõgup mažiausias nuodėmes išvysta DP287. Eš tavęs bijojause, nesa tu esi žmogus kietas, tu imi, ką nepadėjęs, ir pjauji, ką nepasėjęs VlnE185-186. Paulius, žmuo išskirtas, tas est branduolys tikras Mž334. Noe, Noe, tu žmuo Dievo, Dievs tave est išrinkęs Mž330. Nes iš pirmo tampi žmogup raupsuotiep ir rėdymuose jo dabotis turim, kokį stiprumą vieros savo savimp parodyt turim MP73. Atliekti žmogup paprotys senas, kurį įgijo tankiai nusidėdamas SPII64. Todėlei del Pono Dievo prašau jus, visus mano mielus kunigus ir brolius, … idant urėdą savo iš širdies prisiimtumbit ir mums Katechizmo padėtumbit žmones mokyti, o daugiaus žmones jaunąsias VlnE2. Žmonėsiam̃p žymesni yr vardai didžturių neg elgetų DP271. Visi žmonės griekinykai yra BPII92. Visos žmonės, giedokite, Dievui garbą atduokite! KN84. Duokim dėkas visos žmones PK82. Žmonės žydų šakas kloja tau, Christe karaliau, ant kelio Mž161. Tu greits ant pagailėjimo, žino tai visos žmonės KN22. Nesibijokite, šitai eš jumus apsakau didę linksmybę, kuri nuosiduos visiemus žmonėmus VlnE9. Bet kaip išvarytos buvo žmonės anos, įėjęs nutvėrė ranką jos, ir kėlės mergaitė BtMt9,25. O Jezus dauginos išmintyj ir augime (metuose) ir mylistoj Dieviep ir žmonėse SPI195. Ir nekurie nusiųsti buvo žmonių karaliausp BB1Mak1,14. Ir šitai žmuo buvo Jerozolime, kuriam vardas Simeon, ir žmuo tasai teisus ir Dievo bijąs DP426. Susimilk žmonėmus, čionai esantiemus SGI11. Užžiebk šviesiai ūmus mūsų, duok malonę žmonėsu Mž47. Tas žmones, savovalnai be Zokano gyvenančius, Ponas Dievas smarkiai sūdys čėsu savo MP71. Eš tave darysiu didžiu pulku žmonių BB1Moz12,2. Ašjan ir visos tos žmones, kurios yra su manim, prisiartinsim miestop ChJoz8,5. O pulkai žmonių, kurie pirm jo ir paskui jį ejo, šaukė bylodami: Hosana sūnui Dovydo! VlnE2. Regėdamas anas žmones pasigailėjo jų, jog buvo pailsusios ir ižbarstytos kaip avys, neturinčios piemens BtMt12,36. Eik iš čia tu ir tos žmonės, kurias iš Egipto žemės išvedei BB2Moz33,1. Antroj nauda yra dvasiška, tai est sūdas visuotinas, apskundžiąs žmonėsamp visus griekus vidutinius ir viršutinius MT52. Visi žmonės džiaugsmo pilni buvo ir linksmai krykštavo A1883,26. Imtai ir atiduotai kitam žmõgu LKT212(Klvr). Kito žmõgaus neimu Švnč. An žmogaũs po pyragą liuob iškeps par Velykas Kl. Pats žmõgus ateido, kam skaudžia – tam užkalbdai Grv. Dum žmonìm parvežė bulbes vienu kartu Krš. Mano atminime tai kiek jau čia žmonių̃ numirė šitoj ūlyčelėj Klt. Anam buvo sakyta páreiti visus žmónis Sd. Kiti visi mūsų žmónės buvo išeję bažnyčion Pl. Pas vieno žmõgaus užsiprašys kambarį Kv. Mūs kaime nė pas vieną žmõgų nebuvo grindų Jz. Čia nė vieno žmogaũs nėra čiabuvio Sdb. Nauji žmónys susigabenę, nebe mano amžiaus Krč. Šitam krašte žmónys buvo biednesni, niekas nesamdydavo Vdn. Dabar mieste žmónės subinėm suskišę, išbėgę iš kaimo Gdr. O šitie, kur atvažiavę žmónės iš kitur, nesklijuoja kažkaip Bgs. Tep any susūtarijo porabkai ir atej[o] jau top žmogóp pirkion Lz. Tam išmynei žmõguo [linus], tujau kitas veža kriauti Vvr. Jegba [i](jeigu tik) anys (katinai) ne žmogaũs, jegba pribuišėliai Žl. An mūs kelio daug žmonių̃, keleivinėn negali pareit Trgn. Čia buvo maišyti žmónės, ir lenkiškai kalbėjo, ir lietuviškai Gdr. Visi kap vienas žmuõj ūtarijo lietuviškai Lz. Artie žmonių nėr, negyvena, meleracija (melioracija) iškėlė Klt. Žmogùs ik žmõgi kolionijoj – kilometras Rod. Žmonė́m suskišus, gryčia prie gryčios, nepatogu gyvent Šmn. Miške pilna, žmõgus prie žmõgaus – aš šite ir uogaut nemoku Slk. Žmõgus an žmõgų [miške] – jis nori prisigrybaut Šmn. Ale kas liuob būs svieto, nepáreisi, žmogùs pri žmogaũs Plt. Turguj prieš Kalėdas – žmogùs ant žmogaũs Krč. Jeigu nemirtum, žmogùs ant žmogaũs būtum Yl. Kaip gul miestas teip pūstas, kursai pilns žmonių buvo BBRd1,1. Kurio žmõgaus ausys tatai girdėt, kurios širdys tatai išturėt gali? DP161. Štai mes, pavargusios žmones o nupuolęs sutvėrimas tavas, klūpaujame po akim tavo PK26. Šitokie svetimos žmones ateit iki Jeruzalės Kristaus ieškodami BPI154. Klausyk bei suprask nū kožnas, kuo vadin chrikštą Dievas, ką tur tikėti žmuo viernas Mž131. Ir ejo [Marija] ne ant kokios vietos nutariamos, nei tieg lengvump ir savavaliump žmoniump, bet šventump ir Dievo bijančiump DP473. Ansai buvo žmuo lobingas, o šisai grynas elgeta DP270. Prastiejai žmónės, prasčiokeliai I. Bagotas kupčius atvažiavo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Žymus žmogus SD17. Nemandagio būdo žmogus D.Pošk. Liuosinykas žmõgus, ką aš galėjau daryt Pjv. Čia visi bagotai žmóniai Nmč. Lietuvoj visi mokyti žmónės Grv. Pirma senesni žmónės pynė kašikus ir nešė an turgaus Kč. Tie seniejie žmónes numirė, nėr kam kalbėt [lietuviškai] Cs. Nei vieno žmogaũs nebijojau, už pagerklės [griebiu] ir pargriaunu Žl. Čia tokio žmõgaus prisiminimas Vlkv. Matyt, jau regėjęs, jau pabuvęs žmogùs Kpč. Dirbom mes keturiese svetimų žmonių̃ ir du piemenai Rdm. Būmu … pas tokius žmonìs LKKII208(Zt). Žmónies eit sa dalgėm pjaut rugieną Zt. Geriem žmonìm kai reiks atsilygyt Jd. Neskenčia tie svetimi žmónės (vasarotojai) visuos pakraščiuos Slk. Jos galvą reikėjo uždėt ant kitų pečių – didelis žmõgus būt[ų] išėjęs (juok.) Jrb. Pirma katras mokėjo tiktai maldaknygę, jau buvo aukštas žmogus Skr. Marti – svetimas žmogùs Kvr. Kame daba nakosi, kas čia nepažįstamą žmõgų priims Všv. Tik patikimims žmonìms buvo [laikraščiai] platinami Kl. Visai mės jau buvom menki menki žmónės Alz. Pasauly daug yra nelaimingų žmonių̃ Žl. Vestuvės trukdavo kelias dienas, kaip turtingas buvo žmogùs Vvr. Seniau – bagotas žmogùs, ką dviratį turi Rud. Kap mokinos, aš da menu, jis buvo pirmas žmogus Žž. Gyveno biednas žmuõj. Jamp buvo gaidaitis tamp žmogíep Lz. Mes iš mažens teip buvom mokinami, kad senam žmõgui reikia į ranką pabučiuot Grš. Prie tinginiui žmõgus Dglš. Ir mama, ir tėtė buvo labai tikintys žmogùs Skp. Pasirodo, jau ir tais laikais, ir net kaime būta apsišvietusių žmonių J.Ap. Galingiausi žmonės valstybėje LEVIII231. Tai rusų žmónys išbėgo žiūrėti [vežamų į Sibirą] LKT167(Ktč). Paskuojai mės ėsam žmónys šišioniškiai Plik. Tas ėmė manęs klausinėtie, kas aš per žmogùs esu – ar vokietys, ar lietuvys Plšk. Žmogus iš pašiaurio D.Pošk. Kielius buvo žmõgus katalikų tikėjimo Sdr. Jis buvo lietuviškai manantis žmogùs Plšk. Mūs sodžiaus žmonys geri, vieningi Mrc. Ar jūs visi kupiškėnai žmónės? Kp. Seniau buvo Meškuičių žmogùs (gyveno Meškùičiuose) Mšk. Gali Kauną pamatyti, Kaune žmónis suskaityti JV765. Degučiuose gyveno žmogus, vardu Kajutis LTR(Slk). Nebe tiej žmónes Lietuvos, pikti Prl. Į tas dirbtuves galėjo įstoti visų tuo metu gyvenusių stovykloj tautybių žmonės LEVIII118. Geros[e] žmonė̃s (pas gerus žmones) anas liko Ad. Su tokiais žmonimù gali ir pasmokint gyvenime Arm. Kur aš žmoniùmp tokiump eisiu LKGI209(Lz). Girdėjom apie mūsų mielą poną Jėzų Kristų … daug stebuklų dariusį ir visokias pavargusias žmones, jop šaukiančiąsias, pagelbėjusį BPII5. Niekad negal žmónės primanesnėmis būt ant išganymo ir priėmimo mokslo dangujęjo, kaip kad jiemus visi daiktai žemiški piktyniui pagrįžta DP27. O buvo tą patį metą du senu iš žmonių sūdžiais paskirti BBDan13,5. Jei žmogus viežlyvs piktam nepamėgo, pikts glaud burną kaip šuo uodegą D.Pošk. Vis būdavo tokių senesnių žmonių̃, tą rožę nukalbėdavo Pnd. Tai jis padėkavojo šitam jau, kur paleidė žmõgum, kad nebežudė PnmR. Jei vienas pasodina ką, tai žmogùs, kur buria, išlėks, pakapstys savam darže, ir jam daugiau ažaugs Dgč. Tie žmónys, kur neturėjo gero vežimo su gerais pakinktais, eidavo pėsti į bažnyčią Plšk. Ėjo par žmónis, davė piningų kas kiek galėjo, toks buvo aukojimas Žg. Sviestą sukdavo, pieną imdavo iš žmonių̃ Kp. Seniau žmonės visa rankom dirbdavo, visa padirbdavo PnmR. Visi visi žmónės turėjo stakles Pnd. Žmónys karves parduodė ir an bažnyčios davė Rod. Kai žmónės be darbo, nu, kas gali gyvent gerai Bgs. Nė tos arelkos būdavo, žmónys alaus pasidarys, gers, dainiuos, linksmūs žmónys būdavo Grz. Žmonìma būtų geriau LKKIII127(Rod). Žmonimì negerai, inteina vagys visur Nmj. Kokio žmogaũs nepaprašysiu, visi padeda Žlb. Atejo kokis žmõgus i prašo naktigulto Vdš. Žmónys aždirbinėja gerai, katrie karves gano, – brangiai ema Aps. Bus uždarbio žmonė́mi Drsk. Jei žmõgus vertėsi, tai ir litą matė, o jei žmõgus ultavotas, tai nieko neturėj[o] Žsl. Darbas žmõgaus nežemina: kad i šūdą kabyt, bile gerai padaryt Jrb. Žmonių̃ pinigus prapuldė, kaip ir apivogė vidury baltos (= šviesios) dienos Slk. Jei sapny šaukia žmogus, kurs yra jau miręs, tai šaukiamam reiks greit mirt Klov. Kožnas žmõgus nusibost galia Jrb. Seniau degindavo žmones apkalbamus, esą raganiai LMD(Sml). Kunigai sergsta žmonius nu visokių pasileidimų brš. Apie sąžinę daugiausia kalba tie žmonės, kurie jau seniai sąžinės atsikratę J.Mik. Gerai apmokami žmonės daug našiau dirba K.Būg. Yr žmonių̃ tokių plėšikų, kur nora žmogaus kraujo End. Suktas žmogus ŠT197. Žmonių pirkėjis, pardavėjis D.Pošk. Svetimos šalies žmogus SD¹36. Samdyti žmogų, nuomoti trobesį arba daiktą S.Dauk. Jy man lyg ne toj likus, lyg ne šios žemės žmogùs Pv. Suspausti visur esam, žmõgus pri žmõgaus Žlb. Žmonių̃ net juoda Švnč. Krautuvė pilna žmonių̃, o duonos nėr Kp. Į tą pagrabą suejo žmonių̃ minios Jdr. Žiūriu – ant to tilto tų žmonių̃ būrys sustojęs Jrb. Žmonių̃ daugiau kai pri šunio blusų NmŽ. Žmonių̃ kaip kūle primušta Dbk. Žmonių nedaug buvo, gal kokia septyniolika galvų Vv. Krautuvė[je] žmonių̃ – su kepure lig pardavėjos neprimesi Jrb. Kunigas Krištaponis Adutišky pabudino žmónes Ad. Žmones sujudinu, sujaudinu B. Jis sujudino žmones, mokydamas po visą žydų žemę VlnE201. Kas tokią tūlę žmonių̃ pašers, t. y. visus talkininkus J. Žmonių susikimšimas, kamša D.Pošk. O minios žmonių̃ kad privažiavo, ajajai! Sug. Daugybė, tūlybė žmonių SD¹36. Tas žmogus jau seniai numirė B. Nuo namo iki namo matyt einant būreliais žmonių P.Cvir. Ėjo toliau, pamatė žmonių̃ palei ežerą ir nuėjo jis pas tuos žmónis LB197(Grl). Ėjau pas svetimus žmónis, dirbau Rdm. Žinai, pas savo žmónis (saviškius, savo giminės asmenis) važiuojąs, susitaisyk nakvinai pasilikti Krš. Pardavinėj[o] sa[vo] žmónes, o visi tylėj[o] Drsk. Atejau Zietelon, satikau savus žmogùs Zt. Tus mūso žmónis (lietuvius), kas nenora, tas už nosės nevadžio[ja] Krš. Svetimuos žmonė̃s (prie svetimų žmonių) neprisipažintų, kad tai jo vaikas Sl. Apynių turės kožnas žmõgus pasisvadinęs Tl. Tu rasi, kadgi bent vienas nemokėtų alaus padaryt kaimietis žmogus – mokėjo [visi] Plvn. Dieve Tėve mūsų dangujęjis, tu sūnui tavam mielam iš to svieto žmones šventas išrinkai, kurie jį sekiojo gyvoj o tikroj vieroj MKr25. Mokykis, kaip turi žmones šventas garbint SE9. O iš to jau prasidžiaugs ir neviernos žmonės brš. Žmónės buvo pikti kiti ant tų pirmininkų Plik. Ė tas milžinas lig smerčiai žmonis per Dvyną nešiodavo LTR(Brsl). Nu ir pradėjo ten aną žmónys tvatyti, pažino, nu i primušo Lk. Vežė žmónius [į Sibirą], kaipgi Žl. Kūčių vakarą žmónės eidavo praustis, kad avys baltų aviniukų atvestų Dgč. Eina žmonės bažnyčion ir čebatus an pečių nešas Šmn. Visą laiką buvo kalama žmonėms į galvą mintis apie lietuvių kalbos nereikalingumą rš. Bei Judas ir jo broliai ir visos žmonės Izrael susirodijo BB1Mak4,59. Ir visi žmonės parpuolė ant veido, meldėsi ir liaupsino Poną Danguje BB1Mak4,55. O žmones Babilonijos turėjo abrozą (viršuje balvoną), vadinamą Bel BBDan14,2. ^ Žmogus į žmogų B. Daug medžių, maža kirtėjų, daug žmonių, maža dirbėjų LTR(Šl). Toks didumo ėsi žmõgus, toki darbai LKT187(Gl). Žmonių Skuodo duona juoda VP52. Su tuo žmogu ne rask, ne pamesk S.Dauk. Savo žmõguo nekirsk į kaktą Krš. Samdytą arklį a žmõgų visi kamuo[ja] lig paskutiniųjų Pln. Tas pats žmõgus i ant suolo, i po suolu Jrb. Kas šalis, tai mada, kas žmogùs, tai naravas Plvn. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos M. Vienas žmogus, o dvyleka vardų tura (metai) Dr. Pilna gryčia žmonių, nei langų, nei durų (agurkas) LTR. ║ sing. vartojama apibendrinant: Kam reik užkabinėti žmõgaus, kam reik vogti? Bt. Tam žmõgum sunku gyvent, ir bado, ir vargo mato, viso mato Č. Anksčiau linksmiau buvo gyvent, dabar žmogùs žmogaũs nekenčia Žsl. Žmõgus be žmõgaus nebūna, o kaip vienas kito neužkenta, ėdas Krš. Žmõgus dabartės pjaujamas pavydo Alvt. Kada gi žmõgui gana buvo – vis maža i maža, i maža Švnč. Iš žmõgaus tik i teliekta – partagrapijos (fotografijos) i kapo kūburiukas Krš. [Ūkvedys] teip kaip velnias – nesiskaito su žmogù anei kiek Mžš. Ar ne skriaudimas, ar ne apiplėšimas – žmõgaus nevertina Mrj. Bepročiai, taip plėšti nu žmõgaus (kelti kainas) Krš. Ana netaisinga, užtat nepatiki žmogum̃ Žl. Ka daba parodyčio, kokie mes buvom [nuskarę], ta žmogùs nustebtų Krtn. Žmõgus taip gyvena, rods, su saule būs šiame sviete Krš. Šuva i tai nori būt liuosas, o kaipgi žmõgus nenorės? Kzt. Žmõgaus nebė[ra], i vargo nebė[ra], žmõgus varguo sutvertas Krš. Kiek aždėta žmõgui, tiek ir gyvena Slk. To žmõgaus tik pasiutimas, o musis muselelė (menkas) Krš. Ne vien duona juk žmogus gal gyvas būti ant žemės, reikia jo dūšiai n’atbūtinai ir dvasiško maisto A1883,19. O kaip tankiai gauname patirti, kad brangvyns žmogų į bjaurų žvėrį paverčia! Kel1882,45. ║ pl. tauta, gentis: Išeikite iž jo (tai yra miesto Babilon), žmonės mano, adunt nebendrautumite su juo piktybėsa jo SPII167-168. Mano žmonės yra kaip stodas pamestas BBJer50,6. Mano žmonės daro dvilinkus griekus BBJer2,13. Eš juokas esmi visiems mano žmonims, ir kožną dieną jų giesmėse BBRd3,14. Bet kaip buvo rytas, susirinko visi vyriausieji kunigai, mokytieji rašto ir vyresnieji žmonių ir visa roda, ir rodijo prieš Jezų, idant jį smertiesp priprovytų VlnE197. Užkietusįjį faraoną su visu jo žmonių pulku mariosu raudonosu paskandinai bei tavo žmones Izrael sausas per jas pervedei Vln60-61. Tuo čėsu bus šitiems žmonims ir Jeruzalemui sakyta BBJer4,11. Sugrįžo tada Dovydas su visomis anomis žmonėmis Jeruzalėn Ch1Kron20,3. Per žodį svietas išsimano, ne tiktai viens koksai žmogus, net visa giminė žmonių, nuog pradžios svieto iki pagynėjimo visų žmonių, visų liežuvių žmonės BPII152. Ir vyriausį tavo žmonysa nelojok BB2Moz22,28. Jau dabar visi netingiai mes duokim dėkas visos žmones, šlavindami Dievą didįjį PK82. Šitai eš jumus apsakau didę linksmybę, kuri nusiduos visiems žmonėms, nesa šiandieną jumus esti užgimęs Išganytojas BPI79. Veizdėkiat ir dabokiatėse, žmonės visos, šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos Mž8. O anos žmonės dauginos ir tapo galintingomis Ch2Moz1,20. Nesa Moab tur išpūstyta būti, jeib nebebūtų daugesni žmonys BBJer48,42. ║ (su nederinamuoju pažyminiu) su kuo susijęs, kur gyvenantis, kuo užsiimantis ir pan. asmuo: Vis tiek kaimo žmogùs tai ne miesto Ndz. Jug kaimo žmõgus, o ką tu dirbsi mieste nemokytas? Als. Tu valdžios žmõgus, tai laikykis įstatymo Brš. Kogi jam negyvent – valdžios žmogùs Mžš. Šit saugumo žmõgus smarkavo[ja], keika Sąjūdį, išvežtūsius, i nėko Krš. Karo žmõgaus neramus gyvenimas, kas kur, galì kulką į kaktą gauti Krš. Jisai karo žmõgus, labai žiaurus Grš. Aš žmogùs darbo, nebijau [skersvėjo] Rk. Ką mokslo žmonės sako? J.Jabl. Jis labai švariai, gražiai šneka, mat mokslo žmogùs Brž. Mokslo žmogus ir apsileidęs – visi gi kreipia dėmesį Rk. Lauko žmogùs (kaimietis) eina kartu su pasauliu RdN. Dvaro žmogùs, matai, ir šuva pririštas vienodai Rk. Ji visą gyvenimą vargo žmogùs buvo Rmš. Jie Nemuno žmónės, Nemune dirba PnmA. Buvo muno mama neplepanti, ale proto žmõgus Krž. Mokytojas buvo o garbės žmõgus Kl. Ji širdies žmogùs Šk. Mintis pabendrauti su meno žmonėmis jai kilo jau seniai rš. Ans ten jau senovės žmogùs, būtum ten visokių istorijų pripasakojęs Žr. Senovės žmónės daug ko žinojo, ko mokslas i dabar nežino Smln. Aš jau senas, jau ne vedybų žmogùs Rmš. Aš inkstų žmogùs (mėgstu inkstus) Dgp. ║ pl. kieno mokymą išpažįstantys asmenys, bažnyčia: Aš būsiu jų Dievu, o jie bus žmonėmis manomis DP3. Pone Dieve, kuris valdai žmones savo, vedi jas kaip aveles PK70. Ir duosi pažinti išganymą savo žmonėmus ing atleidimą griekų VlnE154. Linksmykiatėse pagonys su jo žmonėmis VlnE3. 3. vyriškosios lyties būtybė, asmuo, vyras: Tada rado jį žmuo ant lauko beklejojantį BB1Moz37,15. Daug gerų žmonių išejo ingi pūstynę ir laikėsi (paraštėje gyveno) tinai su moterimis ir vaikais BB1Mak2,29-30. Ir jie buvo abu nuogu, žmogus ir jo motė, nei gėdijosi BB1Moz2,25. Prieikisig Viešpatiesp su tuo nužeminimu, su tuo troškumu ir su tuo tikėjimu, kaip turi pavaizdą tampi žmõgup ir taip žmonaip DP371. Jeremiošius kalbėjo visiems žmonims ir visiems moterėms BBJer44,24. Atėjau, idant suvaidyčia žmogų prieš tėvą savo, ir dukterį prieš motiną savo, ir marčią prieš uošvę savo BtMt10,35. Žmogus aukštas, žmona aukšta D.Pošk. Žmogus piningingas, žmona pininginga D.Pošk. Paskui esantys (žmonės), paskui esančios (žmonos) (palikuonys) D.Pošk. Eina Dievas su žmõgum ir mato – boba pjauna rugius (ps.) Slk. Žmõgaus reikėjo [malkoms] sukirsti, suvežti, sukapoti Kl. Nors vienas do žmogùs yrai, žiemos čėse atakasa sniegą bobutėm PnmR. Nėr žmonių̃ par jas, nėr kam pjauna Lb. Išpiršk mun kokį žmõgų, gausi barvą Krtn. Skarelė moteriškei an galvos ažrišt, o žmõgui nereikia Nmč. Žmogùs y[ra] vyriškas, ne motriška Grdm. Tas žmogùs jau y[ra] miręs, o ta motriška dar gyva tebėr Plt. Kas gražybė žmõgaus – tiesus, baltraudonis Krž. Gera visi kaip padūkę, ne vieno gero žmogaũs nebėr Pp. Augi į žmõgų – imkias proto Šv. Kada do bus iž jo žmõgus Švnč. Motriškam negali žmogus nusileisti A.Vaičiul. ^ Ožka ne gyvolys, motriška ne žmogùs Kl. Boba – ne žmogùs Kt. Ožkos ne pekus, o bobos ne žmónės ZtR77. Pupa ne grūdas, višta ne paukštis, žmona ne žmogùs Sl. Turi dūšią ir kūną, bet ne žmogus (moteris) Klvr. 4. kitas, svetimas, pašalinis asmuo: Ka aš nusiilgėju, ka užeina žmõgus, ka mun gerai Grd. Su žmõgum [iš kitur] kitei [kalbi], krūvo[je] kaime – kitei[p] [p]Jd. Aš nenoriu ir pakalbyt žmogaũs, žinau, kad aš neužgirsiu Slm. Gražu, kai žmogus užeina, kai švaru Rk. Jei žmogùs liuob įeis į trobą, mas nelindom pri žmogaũs Pln. Tuščiomi žmõgaus iž namų neižleisdavom Prl. Sūnai neatsiuntė iž Amerikos, ir iž pusės reikėj[o] duot [žemę] žmõgu Sn. An žmõgų skolint negalima eit [nėščiai moteriai] Jdp. Kai su žmõgum pasikalbi, tai nekaip tabletę sugėręs Adm. Laima stagodūris tokia, in žmõgų nekalba, nemaloni Aln. Jaunoji Balsienė graži ir meili, ir kukli, su žmogum moka apsieiti, kiekvienam tinkamą žodį rasti V.Myk-Put. Mun paliekta gerai, kad aš galiu žmõguo padėti Yl. Negailėkias žmõguo gerą padaręs, al blogą Lkv. Vasarą tai an lauko išeini, tai su žmogù sustinki Sur. Jis atsistojęs su manim šneka, o aš turiu sakyt, ka pas manę žmõgus Jrb. Žmogaũs laukėm, raktų nepažinom, dartės žmogaũs bijais insleist Drsk. Ale teip žmogaũs nesmato, lyg čia niekas negyventų Žl. Aš turiu žmonių̃ (svečių), aš esu apšilusi End. Prieg žmõgi sarmata ir sakyt Dv. Daugiau į agurkus nedėsim ąžuolų [lapų]: nė pats gali valgyt, nė žmõgui paduot – juodi Jrb. Aš dabar negaliu prie žmonėmì akių užkelt ZtR60. Tas visada galvą nunyręs eina – bijo žmonių̃ Slm. Su žmonė́mi kalbėt Vlk. Su žmonimìs pasišnekas, palengvė[ja] Krš. Garsiai prieg žmonė́m sako Dg. Ažu žmonių̃ nieko negali padaryt Antr. Ka ne ma[n] bus, žmonė́m bus Bsg. Boba maloni in žmónis, nežinau, kokia gyvent Klt. Žmonìms moka pasirodyti Krš. Del tų kelių rublių su žmonim̃ imsi pyktis KzR. Žmónys prašo, žmonìm pardavinėju Jd. Eik in žmónis, pakasėsi dieną, tai maišą didžiausią duos [bulvių] Aln. Pri žmõgaus gyvena (samdo kambarį) mokytojelė, savo netura i negauna Krš. Siunčia žmõgų (piršlį) pas tą mergą, ar jy jau eis, kab tėvai pavelina Azr. Mama prašė žmogų, kas apdirbtų ten tus darželius Klk. Y[ra] piningų, nė[ra] žmonių̃ [pasamdyti], y[ra] žmonių̃, nė[ra] piningų (juok.) Trk. Su dampiais kuldavai, reikdavai ir žmonių̃ apie keturiasdešimt Mšk. Kai gerai raka, nė tę reikia žmonių̃ [skerdžiant kiaulę], nė nieko Dgp. Darželio apart negalė[ja]u, prašiau žmónis Ck. Nei žmonių̃ turiu, nei maišų, ką aš kulsiu Klt. Reikia prie vaikui žmogaũs Ktk. Arklio nėr, žmonių̃ pasisamdyt sunku gaut Grš. Kai pavalgysim, tai eisim tada samdyt žmónis ir medžius pirkt ir budavot grinčią LB173(Grl). ║ pl. svetimų asmenų aplinka: Tu čėsu buvo Izraele pikti žmonės (taisyta iš piktų žmonių), tie graudeno žmones (viršuje svietą) bylodami BB1Mak1,12. Žmónės aušuoja B. Gripais mes nesirgom, o žmónys labai sirgo Mžš. Žmonių̃ motkos tai taiko, žiūri, kad geriau būtų Žl. Žmonių̃ tai vyrai: viskas padaryta, sutvarkyta, o mano! Mžš. Žmonių̃ vaikai tai valgūs, mūsų – neįsiūlysi Mžš. Atsivežė motina žiedą, tai mainė an maisto pas žmónis Slk. Einu palei svietą, žmones Š. Eina seniukas elgeta per žmónis elgetaudamas, ažeina vienkiemin KlbX132(Lkm). Bulvių kast, šienaut ėjau žmonė́san Upn. Anas neina žmonė̃s dirbt Strn. Žmonė́sa išaugau nuo mažų dienų Grv. Tėvas tik žmonė́m geras buvo, saviem prastas Prn. Žmonių̃ (naminė) duona būdavo – tai auksas (labai skani) Krž. Seniau žmónes bagotai gyveno – penki broliai ir vieni čebatai an visų (juok.) Mrp. Kap su žmonė́mi gyvensi gerai, ir gerai bus Rod. Par mum šneka žmónys, kad užumušė jį, neprauda – suvažinėjo jį Žl. Tu su žmonim̃ būk geru, ne piktu Vlkj. Žmónys paliko pavydūs ir gobšūs Alvt. Žmónys pasinešę į turtą, tik daugiau, daugiau Vdžg. A žmónys dabar kvaily[n] eina, a kaip – par televizorių aiškina, ką kačiukas laka Jrb. Daba tik žmónys kas biškį kiek, i pas daktarą Grz. Žmonim̃ dabar sunku tikėt – sukti KzR. Žmónys riejas i riejos, tei buvo, tei[p] bus [p]Jd. Žmonìms nėkas neįtiko, neįtiksi i tu Rdn. Žmónys ėdėsi ir ėsis, kitep nebus Žln. Žmonė́mi sunku gyvent GrvT50. Skubink šienavot, gi sako žmonės, kiek bus šieno, tiek ir turėsi pieno Dgč. Ka jauna buvau, graži buvau, arkliai nesibaidė, kaip žmónys sako Akm. Rankom kūlė žmónės daugiausia Dsn. Tokio rimtumo turėjo žmónys, ne anie koliojos, ne keikės Sd. Daba y[ra] pikti didiliai žmónys Vkš. Kas te žmonė́m yr, kad teip susirieję? Kp. Žmonìmi vis negera i negera, bėdoja Drsk. Gražu buvo, seniau buvo žmónės linksmesniai Č. Dabar žmónės bagotesni, buvo seniau sunkus gyvenimas Žb. Baisus pavydas dabar žmonė̃s Ut. Žmonìms vis negana, vis netura sotės Rdn. Būdavo, kalėdoja bobos prie bažnyčiai, ūlioja po žmónius Žl. Eimu jau žmonė̃s iž namų pasdairytie Lz. Buvau žmonėsìj Lz. Žmonė́sa kap išeit šitep nuplyšus Drsk. Anas eidavo par žmonių̃, padėdavo žmonė́m Avl. Jisai eina po žmónis, siuva ir vis pinigų parneša Pns. Rytoj važiuoju žmonė́sna Žl. Kur eini žmonýsen, apsvilk geriau Dglš. Žmonė̃s šiemet yr bulbų Ktk. Žmonėsè tai gal jau nupjovė rugius Žl. Rugių žmonėspi pirkau LD202(Lz). Paskalą paleidė per žmónis Dglš. Par žmónis pradėjo kalba eiti, ka karas būs Pp. Burnų žmonė́m neužimsi Mžš. Žmonėmì liežiuvis niežti Vrn. Žmonìms už liežuvio kliūni, blogiau nerasi Rdn. Ale žmónys šneka šneka ir iššneka ką norintais Krš. Jam prisiėjo ir žmonė̃s pagyvent Sl. Anas pie tai žmonýsa nieko nepasakys Zt. Bet aš retai namie, aš nuolat žmonėse I.Simon. Žmonims patikimas, pamėgimas D.Pošk. Žmonėse tenka išgirsti ir labai tikslių pasakymų J.Jabl. Naudojosi jis (J.Jablonskis) ir jau surinktais žmonėse kalbos faktais – K. Jauniaus ir vėliau K. Būgos kalbine medžiaga LKI45. Senis, vienų vienas belikęs, netrukus taip pat išėjo į žmones vien su lazda rankoje LzP. Žmonių̃ motynėlės išleidžia dukrelę į žmonių̃ marteles JD1190. Matuše muno, senoji muno, ant ko muni auginai? Ar ant darbelių, ar ant vargelių, ar ant žmonių kalbelių? StnD9. Žmonių̃ laukeliai užarti, užakėti, mano bernužėlio nė arti, nė akėti JV354. Žmonių mergelės šoka dainuoja, o jau aš jauna vis gailiai verkiu BsO49. Vai motule, vai širdele, leisk mane žmonė́sa DrskD103. Brolio žirgą pašersme, jos broliukas žmonýsna (d.) Rš. Močiute širdele, kurią duosi man skrynelę žmonėse leisdama LTR(Mrc). ^ Žmonių ir yla skuta, o mūsų nei barzskutis B. Pri žmonių eidams pasigaląsk liežuvį LTR(Vdk). Žmonėms neįtiksi, nors be galvos liksi Žg. Per žmónes žmonė́sna, per aniolus ing dangų DrskŽ. Per bobas į žmones, per ubagus į dangų Slv. Tu, tėve, būk ir supūk, o aš eisiu žmonių pasižiūrėti ir saulute pasigėrėti (grūdas) LTR. 5. doras, rimtas, gerbtinas asmuo: Ai žmõgus, tokio paieškot reikia Švnč. Kito tokio žmõgo visam kieme (kaime) nerasi Grv. Jau tokio (gero) žmõgaus paieškot [reikia] Dglš. Diedo būta žmõgaus, trobos išstatytos tokios, i visa Klt. Pirmutinis vyras ot buvo žmogùs, pasaka, ne žmogùs Žl. Kitas jau vaikas matos, kad bus žmõgum Klt. Nėr žmonių̃, visi geria Aln. Žmogùs buvo visiaip kaip žmogùs Plvn. Než[iūr]ėk [vesdamas], a graži, a turtinga, ž[iūr]ėk, ka žmogùs būtų Krč. Nėr žmogaũs, kad jau ema ne žmõgų, o turtą (veda dėl turto) Mlt. Jegu žmogùs yr, viso yr, jegu žmogaũs nėr, niekai visa Plvn. Kad geria diendien, jau po žmõgu Mžš. Tas vyras būtų gražus, bet kad žmogaus nėr [i](geria) Snt. Aš vis dar maniau, kad tu vienąkart į protą ateisi, bent į senatvę žmogum pasidarysi V.Bub. Kas galėjo tikėti, rodos, buvo žmogus! LzP. Stenkis išlikti žmogumi, ir tai bus labai daug J.Avyž. O gyvent ir žmogum būt – visur galima A.Vien. Reik i suduoti [vaikui], jei nori, ka žmõgus išaugtų Krš. Anas būtų du šiumtu metų gyvenęs, kad žmogum̃ buvęs Ant. Vargo matęs, y[ra] žmõgus, o tie lepūnai, e… Krš. Tėvas jį žmogum̃ padarė Ėr. Sunku padaryt žmonėm – ne arbatą nuryt Šln. Kol vaiką žmõgų padarai, kiek vargo, o tankiai subinę parodo Krš. Kur žmõgus akių nepakelia, te ne žmõgus Dglš. Kai negirtas, ans žmogus, o kai išgera – nėkam netinka Kv. Buvo i vokiečių žmonių̃ Snt. Iš jaunesnių gal da padarys žmonių̃ Vrb. Jei norės žmõgus būti, mokysias Rdn. Ka tu būtumi mokytas, koks tu būtumi žmogùs Jdr. Kitų nė tėvai neaugina, ir vis tiek užauga žmonimìs Slnt. I pasiusti leido, ale i padirbti ko turėjom, ir išaugom į žmónis, ne į velnius Krš. Būk žmogus, tai niekur neprapulsi Užp. Kad žmónės būt kaip žmónės, būt geras gyvenimas Šmn. Jegu ateini žmogùs kaip žmogùs, tai ir pačiam geriau Skp. Žmogus kaip žmogus, tač[iau] nosis tarp akių PrD9. Jei tinkat, ir eikiat į porą, kaip žmonìms reik Krš. Bažnyčion neina, tai ne žmõgus Dglš. Jei vedei, tai būk kap žmogùs Ndz. Kitkart ir aš buvau žmogus, į senatvę štai likau pastumdėlis, be pastogės LzP. | Ana ir nu žmogaũs nusuka, ir nu pijoko nusuka Trk. ^ Kiek žmogaus, tiek ir proto Jnš. Yra žmonių, nėra žmogaus VP18. Žmonių̃ yr sočiai, tik žmogaũs nėr Ant. Kiaulių neganęs, žmogumi nebūsi LTR(Pšl). ║ asmuo, turintis nenurodomų teigiamų ar neigiamų savybių: Geras, su visu žmogus SD31. Tokios bjaurybės ir už žmogaũs niekas nelaiko Drsk. Jis žmogùs kap žmogùs, tik gėrinėja Prn. Kai negirtas, tai žmõgus kaip žmõgus, nu kai užsigeria, tai amžinas durnius Vdk. Be sąžinės žmogùs – ne žmogùs Krč. Toks te iš jo ir žmogus Slk. Auksas buvo, ne žmogus Rod. Jam žmogus ar gyvulys! Šk. A jis be žmogus, kad teip muša gyvulius? Ėr. Daba žmónės nebe žmónės Ėr. Eik anys skradžiai, tie daktarai, ne žmónės anys Slk. Šūdas, o ne žmõgus, jei pats save giria Kzt. A čia ne žmónys esatav, a velniai du, eikiatav lauk! Pln. Laikė vyskupai mišias, ka jauni į žmõgaus protą pareitų (būtų protingi) Krš. Tokius nežmones griekas iš žmonių padaro brš. Žmonės kaip žmonės, tik gal reikia rasti būdą prie jų prieiti V.Aln. Tai tiesa, jog ir spaviednykai žmonys yra P. Žmonių pasaulėj visur pilnos vietos, bet tarpe anų tikras žmogus retas D.Pošk. 6. ppr. pl. prastas, eilinis asmuo: Žmonės neturėjo ežerų, čia ponų buvo visa Imb. Kas turėdavo arpus, tai jau katro dvarai, te kas, o žmónės neturėdavo, turėdavo vėtykles Rk. Dabar ir žmonės aukso turės, ne vieni ponai J.Jabl. Ponų nebūtų, kad žmonės laukų neartų TŽV623. Ponum moža bit, o žmonium̃[p] nebit ložkų [p]LD203(Zt). Žmonės patys turėtų pasirūpint, kad kelių taisymas būtų paskaidytas tarp bajorų ir žmonių A1884,186. Nu o žmónės mužikais vadinami buvo Sb. Ana suprato kaji kaip žmõgų, ka i bagota buvo Trk. Žmonìm žemę davė Ck. Karalius padėkavojo žmogui ir padovanojo jam čielus tris tūkstančius rublių LMD. Žmonių moterys ar negana myli savo vaikus, ar nežino, kaip su jais apsieiti, ir dėlto daugybę jų ne laiku išmarina M.Valanč. Prie Smetonai miškas buvo kaip brangiausias, parduodavo užsieny, o žmonė́m negi yra Rk. Ribokai pasgauna, žmonė́mi neleidžia gi eit gaudyt Dg. Kolkoze gyvuliai išdvės, o žmonìms neduoda laikyt Jrb. Geriau žmõgui an kojų atsistot padėt[ų] [valdžia], ką visoki seniai po užsienius lekioja Slk. Kuršaitis elgėtos žmonių kalboje negirdėjo K.Būg. Tuose laikraščiuose žmonių kalbos aš beveik nematau J.Jabl. ^ Ką mato žmónės kasdien, karalius – tik labai retai, o Dievas – nigdi (sau lygų) JT468. Ką žmogus žemėn meta, o ponas į kišenę deda? (snarglys) Vr. ║ pl. LTEXII543 laisvi ar pusiau laisvi valstiečiai. ║ baudžiauninkas: Žmones superku Sut. Dvarūse jau devė numiškiams i meisos, ale lieps pasikavoti nu žmonių̃ Žr. Tas Čičinskas liepdavo žmogui įlipti į medį ir kukuoti, o jis jį šaudavo LMD(Rm). Anas (tijūnas) bloga del žmonių̃ darė Pbr. Tuo keliu neleisdavo žmonė́m važiuot, važiuodavo tik ponai RdN. Obẽliuos da tebėr tie loviai, kur žmónis mušdavo LKT309(On). Už menką dalyką plakino žmónis Vž. Dvare žmogus kaip šuo Žem. ║ kam priklausantis asmuo, tarnas: Ir faraonas prisakė savo žmonims dėlei jo, idant anys palydėtų jį ir jo moterį BB1Moz12,20. Testovi jūsų slėpsnos apjuostos ir žvakės jūsų degančios, ir būkiat lygūs žmonėmus, kurios laukia Viešpaties savo, kada sugrįžt iš svodbos, idant jam atent ir tuskenant tuojaus jam atdarytų VlnE181. Karaliaus žmonės Jeruzalėje, mieste Dovydo, girdėjo, jog nekurie priš karaliaus prisakymą atsispyrė BB1Mak2,31. Kaip tu, bezliepyčia, mano žmogu būdamas, drįsai kibti man už čiupryną BsPII15. Tuojaus nupirko nuo vieno didelio jenarolo namus su žmonìms, su nočynioms, kas tik priguli į gyvenimą LB216(Grl). 7. Lkš, Kb, NmŽ, Šts savos tautos ar tikybos asmuo, vietos gyventojas, lietuvis: Verbylos (kaimo vardas) – tai vieni rusai, nebuvo nė vieno žmogaũs Gdr. Žmogùs gi krautuvės neturėjo, žydai vis PnmR. Retas butẽlis tebuvo žmõgaus – vis žydai Vvr. Žmogaus buvo šyvas arklys, kūdas, o totoriaus juodas, diktas (ps.) Brt. Atsivežė žmogùs šešis ožaičius [į turgų], ir atejo žydas pirkti Kl. Jeigu žmogùs kur norint kriautuvę atdarė, ta žydai bakt bakt – i būs gatavas, subankrūtys Pp. Kokiu tave Dievas sutvėrė, tuo ir būk: sutvėrė žydą – žydas, vokietį – vokietis, latvį – latvis, žmogų – žmogus rš. 8. šnek. vedęs vyras: Ar jis bernas, ar jau žmogùs? Drsk. Žmogus jis jau, ne bernykas Lt. ║ vyras savo žmonai, pats: Aš pripratus viena su žmogum̃ Drsk. Nuog Liškiavos mano žmogùs Drsk. Kad aš dar turėtau savo žmõgų, anta rankų nešiotau Drsk. Numirė mano žmõgus Dglš. Kad būt žmogus gyvenęs, būt kitap buvę Stk. Jau septyneli metai, kap žmogaũs nėra Dv. O kap dabar manas žmuõj būtų, ot tai daugel razsakytų Lz. Kap nėra žmogaũs, didžiausias vargas ant svieto Pls. Šito[ji] jaunicka, dar žmogaũs neturi Lz. Duktė gyvena čia, žmogùs i vaikas Grnk. Auksinį žmõgų paėmė Sd. Kai su žmõgum pradėjau gyventi, nedainiavau Gr. Gavau žmõgų nei į tvorą, nei į mietą Grk. Amžinatilsį mano žmõgus nė lašo į burną n’imdavo Šk. Vẽdu savo tarpe su savo žmogù nesugyvenov Trkn. Žmõgų turėjau gerą: ne baromos mas, ne mušomos Lks. Žmona vis numie būdavo, o žmõgus eidavo į darbą Pgr. Mun tamstos žmõgaus reik, gal padės maišus išmesti DūnŽ. Be žmõgaus ūkė[je] bobai nė[ra] gyvenimo Pjv. Tamsta turi pri savo žmõgaus sėsties Rdn. Gal liausias, nebgers anos žmõgus Krš. Duktė tura žmõgų latvį Jdr. Seną žmõgų apsižanijau i pati pasenau Yl. Savo žmõgaus ana netura – mirė nu pindicito (apendicito) Varn. Ma[n] reikė būtinai žmogaũs: vaikai mažiukai Plv. Muno pirmasis žmogùs pabudavojo tą trobą Rt. Pirmas žmogùs mirė, ir antras Rsn. Su žmõgumi išbėgo veizėti, kas čia Krt. Ar gyvą paėmė šešką tavo žmogùs iš slastų? Kvt. Moteriškė pamirė, tik da žmõgus paliko Nmč. Negreit užmiršo Kasiulienė savo žmogų V.Krėv. 9. vartojamas įvardiškai kaip pabrėžiamasis žodis apibendrinamuosiuose sakiniuose: Vaikai pradėjo rėkot, kur tu žmogùs beužmigsi Mžš. Ką čia skųsies žmõgus, kad apklupai Drsk. Žmõgus gyveni an svieto, visgi reikia žinotie Dgp. Kap kada inveikia žmõgų i nusleidi Klt. Žmõgus kur eini, vis bėdos, taip i tyko tavi bėdos Krš. Žmõgus sau galą vis artini, ką tę sakyt Nmj. Žmõgus tų chemijų priėdi i miršti vėžiais Jd. Jei žmogus žinotai, kur pulsi, – atsisėstai Pv. Bet o kur dėsys žmogùs, kad esi Yl. Žmõgus sveikas, dirbi, gal ir nepražūsi Brš. Kiek čia žmõgus gyveni, reikia gerai gyvęt Vlkv. Negi dukart gyvensi žmogùs ant svieto Ppl. Eini žmõgus puškėdamas, stenėdamas, ką darysi senas (sakė moteris) Krš. Per dieną vaikščioji, dirbi, eini vakare – visas žmõgus lengvas, oras toks kvepiantỹs PnmŽ. Aš pietuose nemiegtu, i taip žmogùs daugiau pramiegti Sk. Dirbi dirbi žmogùs, akis užmerki, ir užkasa Upn. Žmõgus numiršti, i kaip nebuvęs Krš. Kaži kaip žmõgus ka ant mirtinosios pradedi galvoti, viskas kitaip atrodo Lkv. Ką tu čia žmogus bedarysi! A.Baran. Vargsti vargsti žmogùs, ir galo nėr Ds. Nori žmogùs turėt, gyventi – kruti, kol gali Kvr. Teip ir stumiam, o ką tu žmogùs Kz. Piningo gauni i šiaip taip gyveni žmogùs Skdv. Žmõgus turi pasivalgyt, juk nedvėsi Lkč. O ką ėsi biednas žmõgus būdamas? Šts. Man galva kaip pradėjo virst – atsikeli žmogùs kaip girtas Mžš. Ale va, žmogùs pasisilsi ir vėl eini, dirbi Kp. Žinot, koks žmõgus pasidarai miškuos laukinis Graž. Kai žmogùs [esi] pripratęs krutėt, kitap negali Srj. Paimk tu žmogùs, ka Ponas Dievas neduoda (lietūs neleidžia šienauti) Sdb. Šventądien ką čia smaradysies žmogùs svogūnais Drsk. Tų [tablečių] išgeriu, kažin kaip toks atlieki žmogùs daug stipresnis Plvn. Ką tu padarysi prieš stipresnį žmogùs – tylėk ir mirksėk Mžš. Nors tu žmogus bėk kur į laukus galvą susispaudęs Žem. Keliauk tu dabar žmogus pėsčias tokį kelią! Žem. Dirbi dirbi čia žmogus kaip arklys, o vis skatiko nematai V.Krėv. O iš kurgi tu žmogus mokėsi, kad kiekvienas plikas kaip tilvikas A.Vien. Žmogus nuolat lauki ir lauki, ir dar laimingas tas, kas gali laukti, kam laukti yra ką Pč. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau ir nieko nebebijai I.Simon. ║ vartojamas vietoje turimo omenyje asmens įvardijimo: Jo, žmogaus, nekaltink J.Jabl. Kad nutvėrė, žmõgum nė valgyt neduoda Dl. Anas, žmogùs, geras, ale jo boba tai su kiaušiniu Str. Gyveno žmogùs, dirbo, lėkė – trinkt brinkt i nebė[ra] Mžš. Nu i tam Butnoriuo nekas. – Nekas jau žmõguo Trk. Auksines rankas žmogus turėjo, bet ta gerklė viską padarė Šv. Prapuolė žmogus, kap in vandinį inkrito, kur jis atsidūrė – nežinia Kpč. Žmogùs visas raudonas, kaip liepsna dega Kvr. Ans, žmõgus, nėkur nejo, laukė, neik nė tu, sako, laukiav Gršl. Jis lopeta ben kiek išdaužė skylelę tokią ir gavo išeit oran, ir išsigelbėjo žmogùs Č. Neatimsi gi iš žmogaũs, jegu neduoda Žl. Da žmogùs pašneka kap reikia Ūd. Visõs dienõs girta ir gatava, ale kaip te žmõgu i norėt Rk. Ans jau žmogùs ant lova gulia Yl. Ans nora nupirkti žmogùs žemės kąsnelį, ka galėtum gyventi Lnk. Laurynas atsivėdėjo dešine ir kirto Untuliui – Untulis apsipylė kraujais. Nesigynė žmogus, tik mataravo rankom, dengėsi nuo Lauryno J.Balt. Duok su žmogu atsisveikinti rš. ║ voc. vartojamas kaip pabrėžiamasis kreipinys: Tasai daiktas, o žmõgau, tatai yra karalystė dangaus, kitų mokestų neieško, tiektai tavęs paties DP542a. Žmõgau, menkas esi, tu tik tylėk! Pjv. Eik jau, žmõgau, kas klausys? Vn. Eik tu, žmogaũ, kaip liūb būs gerai Sd. Žmogè, kai numirsi, tai tau ją paduškelėn [įdės] Dglš. Ale pasiėmei savo naštą ir neškis, žmogaũ Alks. Saugokis, žmogaũ, ir Dievas padės Alks. Regi, žmõge, senybos svietas ne dabarykščias Dglš. Eik tu, žmogaũ, pirmiau tas dviratis buvo didilis daiktas Yl. Arklys kad šoko, žmõgau, an šalį, kad trenkė ratus an tvorą Ėr. Žmogaũ, ko tu nori? Ad. Žmogiẽ, kas yra? Dglš. Išliek, žmõgau, vandenį Ėr. Tu, žmogaũ niekings, mokykis čia pasikakyt K.Donel. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk Kel1856,168.

◊ ant žmonių̃ liežùvių statýti [i]suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.

bū́k žmogùs sakoma labai prašant: Bū́k žmõgus, Jūzap, padaryk Trg. Būk žmogus, nelįsk kur nereik Šv. Gaspadoriau, būk žmogus, pakinkyk arklį J.Balt. dė̃l žmonių̃ akių̃ kad kiti matytų, tik pasirodyti: Viską daro tik dė̃l žmonių̃ akių̃ Gs.

Diẽvo ir žmonių̃ ùžmirštas tolimas, niekieno nelankomas: Skirstymo komisija, aišku, mielai patenkino prašymą, nes ir su žvake sunku rasti tokių keistuolių, kurie savo noru veržiasi į šitokį Dievo ir žmonių užmirštą užkampį rš.

×dūšià ne žmogùs; MŽ, N apie labai gerą žmogų: Čia tai dūšià ne žmogùs Bsg. į žmónes išeĩti

1. pradėti savarankiškai gyventi: Nusibodo pas tėvus gyvent ir išėjo į žmones Jnš.

2. prasigyventi: Ar te Dievo klusyta, ar ko, ižẽj[o] vaikas in žmónes Drsk. Ar tai vienas dvare prasimušė ir į žmones išėjo? V.Myk-Put.

į žmónes išléisti ištekinti: Jisai mūsų mieliausias seseris išleis į žmones Tat.

į žmónes prasimùšti prasigyventi: Jeigu nori būti geru biznieriumi, Pranai, prasimušti į žmones – reikia būti žiauriam P.Cvir.

į žmónes prastùmti pasiekti, kad turėtų tam tikrą visuomeninę padėtį: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius… J.Balt.

júodas žmogùs juodadarbis, prasčiokas: Ka nebūtų júodo žmõgaus, mokytuo blogai [būtų] Krš. Palapo[ja] piningų visi iš to júodo žmõgaus Krš.

kaĩp žmogùs kaip pridera, reikia, tinkamai: Sakau, važiuok kaip žmõgus, ko tu bijai Trk. Visi bulbes pasisėjo kaip žmónys, o tie vis mašinos lauka Sd. Nei jy apsiprausė kap žmogùs, nei jy valgyt išsivirė Vlk. Nepabūsi kaip žmogùs, jeigut esi į žmogų nepanašus Kl. Po metų sugrįžo sūnus namo toks jau ponas, toks miesčionis, kad kaip žmogùs kalbėt nebemoka PnmR. Ne ten numie gali ką padirbti kaip žmogùs Trk. Nusikorėm boboms, pašnekėsma kaip žmónys Krš. Ne anie arų nėkumet kaip žmónys pasėjo, nė anie nėk Trk.

kìtas žmogùs pasitaisęs, pažvalėjęs: Na, numigęs kitas žmogus – daug žvalesnis Pg.

labaĩ žmogùs Mžš geras, padorus: Anas labai žmogus LKGII440(Pabradė̃). Mūs kunigas tai labaĩ jau žmogùs Sv.

neĩ Diẽvui, neĩ žmõgui netinkamai, prastai: Kad suraukei suknelę, nei Dievui, nei žmogui Šmn.

neĩ vélniui, neĩ žmõgui prastai: Padirbo nei vélniui, nei žmõgui Km.

nė̃r kõ žmonė́ms paródyti apie prastą daiktą: Šitiek pinigo supleškinau, ir nėr ko žmonėm parodyt Mrc. nėrà [nė] kaĩp [ir] žmõgui [pa]sakýti (apsakýti) stebintis kuo blogu: Dabar tai [šoka] nei kaip žmõgum pasakýt Kpr. Toks tinginys, kad nėr kaip žmõgu[i] sakýt Mžš. Bjauriai gẽram, nėr kaip i žmõguo apsakýti Krš. Šuniuką prausia, šukuoja, kad tu sudaužėtum, nei kaĩp žmõgui pasakýt Žl. O vargšas ponas kiek nuo jos prisikenčia?! Nė kaip žmogui pasakyti! Pt. ne tàs žmogùs apie labai pasikeitusį į gera: Nebgera, ne tàs žmõgus Krš. žmogaũ Diẽvo Grk, Ėr pabrėžiamasis kreipinys: Žmõgau Diẽvo, ką kalbi?! Rm. žmogaũs nemãto apie besididžiuojantį, nevaišinantį: O šykštumas! Žmogaus niekuomet nemato… niekam kąsnio, niekam stiklelio nė apsirikęs Žem.